stelgėti

stelgėti, -ėja, -ėjo intr. 1. norėti, geisti: Voveris, stelgėdama gilelių, išrausia iš žemės ąžuolo diegus rš. 2. refl. žr. stilgėtis: Jis jiems draugu būti stelgėjosi rš. Stelgėjos tai suprasti TS1903,1.